I saw an ad in the newspaper “Chance.” A job abroad was offered. Legal. Just that simple note. I called – they briefly said the job was in Germany and a six-month contract was guaranteed. I couldn’t find anything in Moscow, and I was alone with two kids and debts! I agreed to go.
Mane pasitiko traukinių stotyje Vadimas ir Viktorija. Abu rusai, kaip suprantu. Grubaus elgesio ir išvaizdos. Kažkas man nepatiko juose.
Gavosi taip, kad patekau į viešnamį. Pusę metų laikė Vokietijoje, o paskui pervežė į Olandiją.
Vokietijoje oficialiai ta vieta buvo naktinis klubas. Rūsyje buvo nelegalės arba tokios, kurių dokumentai paimti. Mano dokumentus atėme, rodė čia dirbusių merginų nuotraukas – sužalotas, kai kurios nuotraukose matėsi nužudytos. Grasino. Iš pradžių, kai atsisakiau aptarnauti klientus, mušė. Kelis kartus.
Po to, kai slapta trumpam paskambinau namo, dukra su vienos tarptautinės nevyriausybinės organizacijos pagalba, susisiekė su Rusijos konsulatu Nyderlanduose. Ji skambino į prekybos žmonėmis aukų pagalbos centrą nemokama pagalbos linija. Olandijos teisėsaugos pareigūnams pavyko identifikuoti mano buvimo vietą ir grąžinti į Rusiją kaip nelegaliai dirbančią šioje šalyje.