Kalbant apie prekybos žmonėmis reiškinį Lietuvoje, reikia pabrėžti, kad Lietuva visu pirma yra aukų kilmės šalis. Lietuviai, kurie įvairiais verbavimo būdais yra įtraukiami į prekybos žmonėmis tinklą, dažniausiai yra išvežami į įvairias užsienio šalis, tačiau prekyba žmonėmis prasideda jau čia, Lietuvoje. Neretai vėliau aukos patenka į tarptautinius prekybos žmonėmis tinklus, iš kurių ištrūkti yra labai sudėtinga. Prekyba žmonėmis Lietuvoje dažnai tebėra tapatinama su prostitucija ir moterų išnaudojimu. Tačiau šiandien Lietuvoje yra stebimos įvairios prekybos žmonėmis formos:

• Įvairaus amžiaus žmonės, o tarp jų ir paaugliai bei mažamečiai vaikai, pasinaudojant jų pažeidžiamumu, yra išvežami vykdyti įvairių nusikaltimų į pasaulio ir Europos miestus. Ten „dirba“ už maistą ar nedidelę sumą pinigų, dažnai gyvena itin sudėtingomis sąlygomis ir po truputį yra įtraukiami į rimtesnius nusikaltėlių tinklus stambesniems nusikaltimams atlikti.
• Seksualinis moterų išnaudojimas apie kurį mūsų visuomenėje kalbama bene daugiausiai, tebėra paplitęs, o į šią prekybos žmonėmis sritį jau yra įtraukiamos ne tik moterys, bet ir vyrai bei vaikai.
• Pasinaudojant moterų socialiniu, emociniu ar fiziniu pažeidžiamumu, prievartos ir apgaulės būdu merginos ir moterys yra priverčiamos ištekėti iš užsienio šalių piliečių. Dažnai jos neturi kitos išeities, prieš jas naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. Neretai tokios santuokos sudaromos su ne ES šalių piliečiais, siekiant gauti leidimą gyventi ir dirbti Europoje.
• Moterys ir vyrai, ieškodami pelningesnio darbo užsienyje, dažnai nežmoniškomis sąlygomis dirba menkai, o kartais ir visai neapmokamus darbus, neturėdami jokių socialinių, medicininių garantijų. Dažniausiai tai – statybų, žemės ūkio, paslaugų sektorių darbai.

Kaip patenkama į prekybos žmonėmis tinklą?

Kaip rodo prekybos žmonėmis atvejų analizė, įtraukimo į prekybos žmonėmis tinklus būdai gali būti patys įvairiausi, bet dažniausiai vienokie metodai naudojami kol dar žmonės yra Lietuvoje, o visai kitaip elgiamasi jau išvykus iš šalies. Lietuvoje populiariausi būdai – pažadai, apgaulė, įklampinimas į skolas – realias ar menamas, o išvykus iš šalies, „švelnus“ elgesys pasikeičia į tiesioginius gąsdinimus ar net fizinį smurtą. Verbavimo būdai Lietuvoje gali būti:

• „Gero, padoraus“ darbo pažadai.
• Siūlant didelius atlyginimus (pvz., 1000–2000 eurų per savaitę)
• Siūlant „gražų ir lengvą“ gyvenimą, „pasidairyti po pasaulį“, ir pan.
• Pasinaudojant asmenų pažeidžiamumu: siūlant draugystę, meilę, įgaunant pasitikėjimą; vaikams siūlant užsidirbti, turėti savų pinigų ir pan.
• Įstumiant į skolas, ypač asmenis iš sudėtingų, sunkiai besiverčiančių, socialinei rizikos grupei priskiriamų šeimų (nuperkant kokių nors gražių mažmožių, suteikiant nedidelių paslaugų ar paskolų) ir po to verčiant atidirbti, nes nesugeba grąžinti skolos.
• Primetant menamas skolas: bandoma įteigti, kad renkant informaciją, ieškant darbo, tvarkant dokumentus jau  investuota tam tikra suma (dažnai labai didelė) ir todėl asmuo privalo atidirbti.
• Šantažas ir gąsdinimai dėl esą netinkamo elgesio, tam tikrų nusikalstamoms priskiriamų veikų ir pan.

Asmenų pardavimo būdus užsienyje galima būtų išskirti du pagrindinius būdus – tiesioginį ir netiesioginį:

• Tiesioginis, kai žmogus yra parduodamas kaip bet kokia kita prekė, pvz., naudotas automobilis ar cigaretės, sudarant sandėrį. Žmogaus sutikimo ar nuomonės čia niekas neklausia, pardavimo momentu jis net nežino, kas iš tiesų dedasi. Tik vėliau jis yra informuojamas, kad buvo parduotas ir kad nuo šiol turės atidirbinėti „savo kainą“.
• Netiesioginis, kuomet žmogus įstumiamas  į dideles skolas, neretai menamas. Tokie atvejai tampa vis dažnesni ir čia labai sunku įrodyti patį pardavimo faktą – atrodo, kad viskas vyksta su tavo žinia ir sutikimu, tik aplinkybės susiklosto nesėkmingai. Pats pardavimo faktas lyg ir išnyksta.

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis dažniau yra atkreipiamas dėmesys į internetinių technologijų reikšmę prekybos žmonėmis srityje. Įvairūs pažinčių portalai ir socialiniai tinklai tampa lengva ir sunkiai kontroliuojama žmonių verbavimo priemone. Interneto pagalba prekeiviai žmonėmis gali nesunkiai išsirinkti, susirasti ir įtikinti aukas. Be to, įvairūs internetiniai portalai jau yra ne tik priemonė prisivilioti žmones, bet ir realiai juos išnaudoti. Interneto modelių paslaugas siūlančiose svetainėse, pažinčių portaluose, internetinės pornografijos tinkluose neretai išnaudojami nepilnamečiai, o kartais ir mažamečiai vaikai.  Lietuva šioje srityje taip pat skaičiuoja jau ne vieną nuo to nukentėjusią auką.

Išvežti bandoma visus, kuriuos galima išvežti

Svarbu paminėti, kad prekyba žmonėmis – nepaprastai dinamiška ir greitai kintanti sritis. Verbavimo būdai ir priemonės, skirtos įvilioti žmones į prekybos žmonėmis spąstus, dažnai kinta, sparčiai vystosi, todėl yra būtina ugdyti bendrą visuomenės sąmoningumą ir mažinti jos abejingumą šiai problemai. Vyraujantis požiūris „man taip neatsitiks“ arba „jie patys kalti“ ne tik nepadeda apsaugoti nuo prekybos žmonėmis nukentėjusių žmonių, bet ir prisideda prie šios veiklos skatinimo.

Visuomenės abejingumas skaudžiausiai atsiliepia labiausiai pažeidžiamoms žmonių grupėms. Žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali apsisaugoti patys, tampa pagrindiniu prekeivių žmonėmis taikiniu. Dažnai aukomis tampa:

• Vaikai ir nepilnamečiai, kurie, nepriklausomai nuo jų gyvenimo sąlygų, yra linkę labiau pasitikėti žmonėmis. Juos lengviau įtikinti, o internetinėje erdvėje – lengviau surasti ir pasiekti. ]
• Vaikai iš globos namų ar probleminių šeimų, kurie dažnai nelanko mokyklų, sunku rasti už juos atsakingus asmenis.
• Asmenys, desperatiškai ieškantys papildomo pajamų šaltinio. Tai didelių skolų turintys, paskolas pasiėmę, šeimas  ir vaikus išlaikantys žmonės, kurie nepavyksta reikalingų pajamų užsidirbti Lietuvoje.
• Socialinei rizikos grupei priskiriami žmonės, kurie dažnai yra ignoruojami ar nepriimami vietinių bendruomenių, pvz: benamiai asmenys, nuo įvairių priklausomybių kenčiantys žmonės ir kt.
• Potencialūs emigrantai  (angl. would-be migrants), kurie yra pasiruošę ir gali iš karto savo noru išvykti į kitas šalis vos gavę pelningai skambančius pasiūlymus.

Tačiau pasak policijos pareigūnų, nepriklausomai nuo išvardintų rizikos grupių, šiandien prekeiviai žmonėmis  į užsienį stengiasi išvežti visus, kuriuos galima išvežti. Todėl negalima teigti, kad asmenims, kurie nepatenka į pažeidžiamų žmonių grupes, prekybos žmonėmis pavojai negresia.

Kaip tai stabdyti?

Nuo 2000 metų TMO Vilniaus biuras aktyviai veikia prekybos žmonėmis prevencijos ir pagalbos teikimo srityse. Beveik aštuonerius metus biuro darbuotojai teikė įvairiapusę pagalbą nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims, bendradarbiaudami su kitomis organizacijos padėjo jiems saugiai sugrįžti į Lietuvą. Taip pat TMO Vilniaus biuras, siekdamas atkreipti visuomenės ir ypač jaunimo dėmesį į prekybos žmonėmis problemą, vykdo įvairias informacines-prevencines kampanijas. Norėdami užtikrinti savalaikę ir efektyvią pagalbą nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims, TMO Vilniaus biuras organizuoja mokymus įvairių sričių specialistams, dirbantiems su prekybos žmonėmis srityje.

Su prekyba žmonėmis Lietuvoje aktyviai kovoja ir kitos nevyriausybinės bei tarptautinės organizacijos, teikiančios pagalbą nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims. Lietuvos Caritas, Gelbėkit vaikus, Dingusių žmonių šeimų paramos centras bei kitos organizacijos ne tik teikia įvairiapusę pagalbą, bet ir vykdo įvairias prevencines veiklas.

Lietuvos valdžios institucijos taip pat jau daugiau nei dešimtmetį stengiasi aktyviai kovoti su prekybos žmonėmis reiškiniu. Nuo 2002-ųjų Lietuva vykdo Prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės programas. Praėjusiais metais Lietuva pradėjo vykdyti jau ketvirtąjį šios programos veiklų planą. Taip pat 2012-ųjų birželį Lietuva priėmė naują Prekybos žmonėmis panaikinimo ES 2012-2016 m. strategiją (Su ja galite susipažinti LR Vidaus reikalų ministerijos puslapyje), kurios pagrindiniai prioritetai yra:

• Nustatyti, apsaugoti ir remti nuo prekybos žmonėmis nukentėjus asmenis
• Stiprinti prekybos žmonėmis prevenciją
• Griežtinti prekiautojų žmonėmis baudžiamąjį persekiojimą
• Gerinti pagrindinių veikėjų tarpusavio veiklos koordinavimą, bendradarbiavimą ir politikos derinimą
• Gilinti žinias apie naujas problemas, kylančias dėl visų formų prekybos žmonėmis, ir veiksmingiau jas spręsti

Tikimąsi, kad strategijoje numatytos priemonės ir veiklos, gerokai sumažins prekybos žmonėmis mastus Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.