Prekybos žmonėmis aukos – dažniausiai labai pažeisti asmenys, todėl be profesionalios pagalbos į įprastą, pilnavertį gyvenimą grįžti jiems yra sunku.

Teikiant pagalbą nukentėjusiems asmenims ypatingai svarbus socialinis jautrumas, nes susiduriama su žmonėmis, kurie turi tam tikras stigmas dėl visuomenėje susiformavusių neigiamų stereotipų.
Pvz. moteris, nukentėjusias nuo prekybos žmonėmis, neretai nuo pat vaikystės, paauglystės lydi smurtas, išdavystės, prievarta, nuolatinė kontrolė. Vyrai, bandę uždirbti šeimai pinigų užsienyje ir patekę į vergovę, nedrįsta prisipažinti, jog jiems nepasisekė, kad juos apgavo. Į nusikaltimų vykdymą prievarta įtraukti asmenys bijo, jog patys jau yra tapę nusikaltėliais ir už prisipažinimą jų laukia griežtos bausmės. Į pornografijos verslą įtraukti nepilnamečiai paniškai bijo viešumo. Fiktyvias santuokas su užsieniečiais sudariusios moterys nedrįsta pripažinti, jog tikėjosi lengvai užsidirbti (ar kartais – ir rasti tą šeimyninę laimę) bei kaltina save.

Visuomenėje egzistuojantys neigiami stereotipai tokių žmonių atžvilgiu gali veikti ir pačius socialinius darbuotojus. Stereotipai pirmiausiai gali trukdyti specialistams identifikuoti prekybos žmonėmis aukas.

Socialiniai darbuotojai, ypač pirmą kartą susiduriantys su prekybos žmonėmis atvejais, turėtų:
• Užtikrinti nukentėjusių asmenų saugumą (tiek psichologinį, tiek fizinį) bei padėti patiems asmenims suprasti, jog jie yra tapę nusikaltimų aukomis;
• Pagal galimybes – tarpininkauti, skatinti bendradarbiauti su teisėsaugos įstaigomis, tokiu būdu siekiant ne tik atkurti socialinį teisingumą, bet ir užkirsti kelią tolimesniems nusikaltimams;
• Bendradarbiauti su daugiametę pagalbos prekybos žmonėmis patirtį turinčiomis organizacijomis, kurios gali padėti tiek planuojant pagalbos procesą, tiek ir teikiant specifines paslaugas (pvz. teikiant skubią pagalbą krizės atveju tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse, atstovaujant teismuose ir pan.).

 Pagalbos teikimo lygmenys

Pagalba nukentėjusiems turi būti teikiama atsižvelgiant į jų individualius poreikius, tačiau specialistams svarbu pasirūpinti aukomis šiuose lygmenyse:

Tenka konstatuoti, jog daugumai prekybos žmonėmis aukų reikalinga neatidėliotina kompleksinė pagalba reabilituojantis ir reintegruojantis į visuomenę. Be tokios pagalbos šie asmenys išlieka itin pažeidžiami, susiduriantys su išnaudojimo, prievartos, smurto rizika, įskaitant pakartotinio tapimo prekybos žmonėmis aukomis pavojų.

Prekybos žmonėmis kaip nusikaltimo identifikavimas

Dažnai prekyba žmonėmis yra glaudžiai susijusi ir su kitomis nusikalstamomis veikomis. Kad nusikaltimas būtų identifikuotas kaip prekybos žmonėmis atvejis, yra svarbu įrodyti tris pagrindinius įtartinos veiklos elementus:

Bendrieji prekybos žmonėmis požymiai

Prekybos žmonėmis aukų identifikavimas – sudėtingas ir ilgas procesas. Kas gali kelti įtarimų, jog asmuo tapo prekybos žmonėmis auka ir jam būtina specializuota pagalba?

Keletas tipinių situacijų, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį:
• Paaugliai (tiek vaikinai, tiek merginos) iš probleminių šeimų ar globos namų, netikėtai turintys naujų, kiek geresnių daiktų ar pinigų bei sakantys, jog dirbo užsienyje ar ketina dirbti (ypač – vasarą);
• Nepilnamečiai ar tik ką pilnametystės sulaukę asmenys, darantys smulkius nusikaltimus čia, Lietuvoje, bei ketinantys vykti dirbti į užsienį;
• Jaunos moterys, grįžusios iš užsienio ir neturinčios pajamų (nieko neužsidirbusios), kartais – vienišos besilaukiančios ar susilaukusios vaikelių;
• Moterys, kurios kreipiasi su prašymu padėti išsiskirti su trečiųjų šalių piliečiais;
• Įvairaus amžiaus vyrai, kurie vyko užsidirbti į užsienį, tačiau sugrįžo visiškai neuždirbę ir apie tai nenori kalbėti;
• Vykstantys į užsienį be sutarčių ar turintys įtartinus, labai gerus „teorinius“ darbo pasiūlymus;
• Šeimos (ypač – turinčios finansinių problemų, paskolų), kurių nariai yra išvykę ir ilgesnį laiką nepraneša apie save artimiesiems.

Žmonės, tapę prekybos žmonėmis aukomis, gali:
• galvoti, kad jie patys yra nusikaltėliai
• turėti padirbtus asmens dokumentus
• elgtis taip, tarsi kažkas kitas jiems būtų nurodęs tam tikro elgesio taisykles
• tikėti, kad jie privalo (privalėjo) dirbti prieš savo valią
• būti pikti, išgąsdinti
• turėti polinkį į smurtą (tiek nukreiptą prieš save, tiek ir prieš kitus)
• nepasitikėti specialistų kompetencijomis
• nesugebėti laisvai bendrauti su mažai pažįstamais žmonėmis
• neturėti draugų

Vaikai (nepilnamečiai), galimai tapę prekybos žmonėmis aukomis, taip pat gali:
• tikėti, kad juos išnaudoję asmenys yra jų „geradariai“ arba jų bijoti
• nepasitikėti suaugusiais
• atsisakyti bet kokios siūlomos pagalbos
• keliauti / ruoštis vykti į užsienį ar grįžti iš jo kartu su asmenimis, kurie nėra giminės
• nebendrauti ar turėti silpnus ryšius su savo šeimos nariais
• turėti polinkį į smurtą ar savęs žalojimą
• neturėti bendraamžių draugų.

Kodėl aukos tyli? 

Socialiniai darbuotojai, susidūrę su galimai nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiais asmenimis, turi žinoti, jog jie susiduria su ypač pažeistais asmenimis, kurie nebepasitiki aplinkiniais, yra užsidarę, neretai – tiesiog nori užmiršti buvusius įvykius. Nukentėjusieji asmenys neatskleidžia prekybos žmonėmis faktų, nes dažniausiai bijo. Baimė – pagrindinis uždarumo veiksnys.

Kaip elgtis sužinojus apie prekybos žmonėmis atvejį? Pirmieji reagavimo žingsniai

Patarimai pirmiesiems interviu

Pirmą kartą kalbant su asmeniu, nukentėjusiu nuo prekybos žmonėmis, labai svarbu:

• Suteikti informaciją apie:
  • Save bei organizaciją, kurią atstovaujate;
  • Organizacijos veiklą kovoje prieš prekybą žmonėmis;
• Paaiškinti savo funkcijas bei galimybes;
• Klausytis;
• Leisti išsakyti emocijas;
• Užtikrinti, kad bus ginamos jų teisės ir konfidencialumas;
• Pasiūlyti pagalbą.

Specialistų, teikiančių pagalbą nukentėjusiems „vilkduobės“ arba tai, ko nereikėtų sakyti:

• Nesakykite, kad suprantate, kaip nukentėjusieji jaučiasi;
• Nepatarinėkite (nebent to prašo dėl konkretaus dalyko);
• Niekada nešnekėkite apie jų situacijos „pranašumus“ (pvz. jums dar pasisekė ar pan.);
• Niekada neklijuokite „etikečių“;
• Nevaizduokite eksperto;
• Nesiimkite „viską galinčio sutvarkyti“ vaidmens.

Jei į socialinius darbuotojus tiesiogiai ar per tarpininkus kreipiasi asmuo, nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis ir esantis užsienio šalyje, rekomenduojama ši tolimesnės pagalbos schema:

Jei į socialinius darbuotojus tiesiogiai ar per tarpininkus kreipiasi asmuo, nukentėjęs nuo prekybos žmonėmis ir esantis Lietuvoje, rekomenduojama ši tolimesnės pagalbos schema: