Lyčių lygybės aspektas
Prekyba žmonėmis tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje yra nepaprastai dinamiška sritis. Nuolat kinta tiek priemonės, kuriomis siekiama asmenis įtraukti į prekybos žmonėmis tinklus, tiek pačios žmonių išnaudojimo formos. Dėl šios priežasties yra svarbu pabrėžti, kad nukentėti nuo prekybos žmonėmis gali visi – vyrai, moterys ar net vaikai. Todėl atsižvelgiant į srities kompleksiškumą ir lyties aspektą galima ne tik efektyviau kovoti su prekybos žmonėmis reiškiniu, bet ir teikti labiau specializuotą pagalbą, vykdyti įvairiapusiškesnes prevencines veiklas. Apie lyčių lygių galimybių situaciją Lietuvoje daugiau pasakoja Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė, lyčių lygybės ekspertė dr. Margarita Jankauskaitė.
Kokia yra lyčių lygybės užtikrinimo situacija Lietuvoje ir kokiose srityse šis klausimas yra aktualiausias?
Remiantis Europos Sąjungos Lyčių lygybės instituto sukurtu indeksu, iš 100 galimų balų, kur 100 reikštų absoliučią lygybę visuomenėje, Lietuva surenka 28 taškus ir nei viename iš šešių indikatorių ji nesiekia ES vidurkio. Patys didžiausi atotrūkiai yra politinio atstovavimo srityje taip pat laiko panaudojimo srityje, t.y. ar vyrai ir moterys turi vienodai laiko, skiriamo savo reikmėms – asmenybės ugdymui, profesiniam augimui, pilietiniam dalyvavimui ir pan. Labiausiai pažengusi sritis yra sveikatos apsauga, joje Lietuva surenka virš 90 galimų taškų. Tačiau, jei bendrai yra surenkami 28 balai, tai yra didelis signalas, kad visuomenėje problemų yra labai daug.
Su kokiu visuomenės požiūriu Jums tenka susidurti kalbant apie lyčių lygybės užtikrinimo problemas?
Retas kuris mūsų visuomenėje remiasi anksčiau minėtais skaičiais. Dažniausia reakcija - „na, juk nėra jau čia toje Lietuvoj taip blogai, nėra jau toms moterims taip blogai, kad apskritai reiktų tokį klausimą kelti“. Įprasta manyti, kad dažniausiai yra tiesiog sutirštinamos spalvos ir todėl visuomenėje yra daugiau neigimo negu suvokimo. Nors jeigu mes turime statistiką, jeigu net tam tikros grupės kalba, kad problemų yra, reiktų mokėti tai išgirsti. Tačiau noro įsiklausyti, išgirsti ir suprasti, jau nekalbant apie kažkokius konkrečius veiksmus, aš asmeniškai labai pasigendu. Nors deklaratyviame lygmenyje mes jau suprantame, kad negalima demonstruoti akivaizdžios priešpriešos lyčių lygybės politikai. Kita vertus, stebėdami viešas diskusijas ir matydami, kiek pasipriešinimo susilaukia realios lyčių lygybės įgyvendinimo iniciatyvos, turiu omenyje, tas iniciatyvas, kurios buvo nukreiptos į švietimo sistemą, į vaikų ugdymo įstaigas, mes matėme, kokia buvo bandoma sukelti isterija, gąsdinant tėvus, kad bus sutrikdomas vaikų lytinis tapatumas ir t.t. Tuo pat metu stebinti atsakingų institucijų reakciją į tokius visuomenininkų pareiškimus, nei viena iš jų nesureagavo adekvačiai, t.y. deklaruodama, kad lyčių lygybė yra oficiali Lietuvos valstybės politika ir mes turime įgyvendinti tam tikras priemones, kurios leistų tą politiką realizuoti. Tai parodo, kad net ir sprendimų priėmimo lygmenyje dar nėra realaus suvokimo, kas apskritai yra lyčių lygybė.
Ar galima būtų teigti, kad moterys daugelyje tiek asmeninio, tiek profesinio gyvenimo sričių yra labiau pažeidžiamos nei vyrai?
Taip, aš net ir skaitydama įvairias paskaitas visada pabrėžiu, kad būti moterimi vis dar yra sunkinanti aplinkybė. Be abejonės, yra daugybė skirtingo diskriminavimo pagrindų, tačiau jei mes, pavyzdžiui, kalbame apie sunkią žmonių su negalia padėtį Lietuvoje, tai būti moterimi su negalia visada yra sunkinanti aplinkybė. Moters padėtis visą laiką yra specifinė ir sunkesnė, nes mes vis dar turime gana stiprų patriarchalinį kontekstą. Žinoma, negalime sakyti, kad mes vis dar gyvename klasikinio patriarchato sąlygomis, bet vis tik taip paprastai nuo jo atsiriboti dar nepavyksta. Dėl to reikia labai sistemingai ir daug dirbti.
Kalbant apie prekybą žmonėmis Lietuvoje dažnai pabrėžiama, kad tai grėsmės, su kuriomis dažniausiai susiduria moterys. Ar sutinkate su tokia nuomone?
Na, be abejonės ir vyrai gali būti pažeidžiami, nes, kaip žinoma, yra skirtingų prekybos žmonėmis formų, skirtingų tikslų: darbo išnaudojimui, organų prekybai ir pan. Tačiau kalbant apie seksualinį išnaudojimą, nors vyrai, tame tarpe ir berniukai, irgi gali tapti aukomis, vis dėlto mes turime suvokti, kad šioje srityje moterys nukenčia labiausiai. Net kai kalbama apie smurtą prieš asmenį, apie motyvus, kodėl yra smurtaujama ir kas tampa aukomis, yra labai svarbu suprasti lyčių skirtumus. Tad net ir pripažįstant, kad prekyba žmonėmis gali būti labai įvairi, tai, kas susiję su seksualiniu išnaudojimu, turėtų būti akcentuojama kaip atskira sritis. Jeigu darbinis išnaudojimas dažnai remiasi sudėtinga socialine padėtimi ir dėl to asmenys tampa pažeidžiami, kalbant apie prekybą žmonėmis seksualiniam išnaudojimui, yra pastebima keli aspektai. Tai yra ir socialinis pažeidžiamumas, ir anksčiau minėtas patriarchalinis kontekstas.
Ar tiesa, kad moterys, nukentėjusios įvairiose situacijose, yra linkusios dažniau kreiptis į pagalbą teikiančias organizacijas?
Skirtumas tarp į pagalbos organizacijas besikreipiančių moterų ir vyrų išlieka. Jų socializacija yra skirtinga ir, kaip žinoma, taip vadinamas tikras vyras apskritai nesiskundžia, jis viską sprendžia savo jėgomis ir dėl to, bet kokiose situacijose vyrui paprašyti pagalbos psichologiškai yra sudėtinga.
Pastaruoju metu Lietuvoje steigiami atskiri vyrų arba moterų pagalbos centrai. Kaip manote, ar tai yra tikslinga? Ar skiriasi pagalbos teikimas bei organizavimas vyrams ir moterims?
Aš manau, kad dabartiniame etape toks išskyrimas yra tikslingas. Tol, kol mes esame socializuojami skirtingai, pagalba irgi turi būti šiek tiek kitokia. Be to, nežinau, kaip tiksliai yra Lietuvoje, bet užsienyje vyrų krizių centrai dirba tiek su vyrais, kurie patenka į sudėtingas situacijas, tiek su vyrais, kurie patys yra smurtautojai. Tad šiuo požiūriu būtų labai blogai, jeigu tame pačiame centre lankytųsi ir nukentėjusieji, ir smurtautojai. Lietuvoje, be to, yra šioks toks nesuvokimas šiuo atžvilgiu. Net ir teismo salėje laukiant posėdžio vos ne ant to paties suoliuko sėdi ir auka, ir teisiamasis. Juk ypatingai aukai tai yra antrinė viktimizacija – vėl iš naujo išgyvenamas tas pats siaubas. Tai, mano nuomone, yra labai neprofesionalu. Todėl ir pagalbos centrai, siekiant išvengti tolimesnių įtampų, turėtų būti šiek tiek diferencijuojami. Nors yra ir bendrų pagalbos centrų, kaip pvz. pagalba šeimai. Tad nebūtinai visi centrai turi būti atskiri, bet, kaip jau minėjau, yra situacijų ir yra problemų, kurias spręsti reiktų atskirai.
Kodėl yra svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į lyčių lygių galimybių užtikrinimą? Galbūt yra kokios nors sritys, kuriose pati visuomenė galėtų labiau įsitraukti ir prisidėti prie tam tikrų problemų sprendimo?
Lyčių lygybės tematika yra labai plati sritis – lyčių santykiai yra susiję su visais mūsų gyvenimo aspektais. Ši tema reikalauja specialaus įsigilinimo – vien tai, kad mes esame vyrai ir moterys dar nereiškia, kad mes suvokiame, kaip veikia lyčių sistemos mechanizmai mūsų visuomenėje. Jie nuolat kinta ir ne veltui tai yra atskira pažinimo sritis, kurioje dirbantys mokslininkai visada turi, ką veikti. Todėl aš manyčiau, kad tikrai būtų didelis proveržis į priekį, jeigu švietimo sistemoje lyčių lygybės klausimui būtų skiriama daugiau dėmesio. Ši tematika turėtų būti dėstoma profesionaliai, ne taip, kaip šiandien kartais mėginama pateikti – kalbama apie socialinius lyčių aspektus, o iš tikrųjų tik dar labiau įtvirtinamos senos, XIX amžių siekiančios normos. Tad jeigu švietimo sistemoje šiems klausimams būtų skiriama daugiau dėmesio, aš manau, kad visas procesas pajudėtų kur kas greičiau. Tuomet ir valdininko, kuris dirba konkrečioje srityje, ir žurnalistų, politikų, kurie priiminėja sprendimus ir visos visuomenės bendras suvokimas jau būtų visai kitoks. Juk ne visi mes tampame medikais, bet elementarią higieną mes išmanome. Tačiau kol kas, kol tikrai trūksta to įdirbio švietimo srityje, mes matome, kad, pavyzdžiui, žiniasklaida apskirtai dirba priešinga linkme. Pastebime akivaizdų žmonių sudaiktinimą, objektizavimą, moters kūno seksualizavimą. Be to, visa tai yra transliuojama labai įtaigiomis formomis, kas, yra akivaizdu, mūsų visuomenę labai veikia. O alternatyvos tokiam elgesiui šiandien nėra. Todėl net ir seksualinis išnaudojimas ar bendrai prekyba žmonėmis tampa tokiu kaip ir natūraliu reiškiniu. Visuomenė ne visada ir nustemba, kad moterys patenka į tokias situacijas ir baisiausia, kad mes nebandome atkreipti dėmesio į vyrus, kurie perka tas moteris, arba vyrus ir moteris, kurie jas parduoda. Lygiai taip pat ir vergiškas darbas, ar kitoks fizinis žmogaus išnaudojimas. Nereiškia, kad vyras išnaudojamas tokiems tikslas yra paveikiamas mažiau, bet negalima seksualinio išnaudojimo ir išnaudojimo, pavyzdžiui, fiziniams darbas sutapatinti. Tai yra skirtingos prigimties reiškiniai ir jei mes juos vertinsime iš tokios pat perspektyvos, mes negalėsime pamatyti jų specifikos.