Kas yra prekyba žmonėmis
Prekyba žmonėmis šiandieninėje visuomenėje dažniausiai yra įvardinama kaip moderni vergovės forma. 2000-aisiais Jungtinės Tautos priėmė Protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja. Jame pateikiamas dažniausiai vartojamas oficialus prekybos žmonėmis apibrėžimas:
Prekyba žmonėmis – žmonių verbavimas, pervežimas, perdavimas, slėpimas ar jų priėmimas gąsdinant, panaudojant jėgą ar kitas prievartos, grobimo, apgaulės, sukčiavimo formas, piktnaudžiaujant padėtimi ar pažeidžiamumu arba mokant ar priimant pinigus ar kitą naudą tam, kad būtų gautas kito tą žmogų kontroliuojančio asmens sutikimas siekiant išnaudoti. Išnaudojimas apima kitų asmenų išnaudojimą prostitucijos forma ir kitas seksualinio išnaudojimo formas, priverstinį darbą ar paslaugas, vergiją ar veiklą, panašią į vergiją, tarnystę ar organų pašalinimas (Valstybės žinios, Nr. 49-2166).Šiandien pasaulyje egzistuoja daugybė prekybos žmonėmis formų. Jos nuolat kinta, atsiranda vis naujų būdų ir priemonių, prisidedančių prie žmonių išnaudojimo pačiais įvairiausiais tikslais. Prekyba žmonėmis gali būti:
- Seksualinis išna
udojimas - Vergiškas darbas
- Išnaudojimas nusikaltimų vykdymui
- Prekyba organais
- Priverstinės santuokos
- Elgetavimas
- Vaikų pornografija
- Moterų išnaudojimas surogatinei motinystei
- Vaikų išnaudojimas kariuomenėse ir kt.
Dažnai prekyba žmonėmis yra glaudžiai susijusi ir su kitomis nusikalstamomis veikomis. Kad nusikaltimas būtų identifikuotas kaip prekybos žmonėmis atvejis, yra svarbu įvardinti tris pagrindinius įtartinos veiklos elementus:
- Veiksmą, kuris yra/buvo įvykdytas. T.y. Žmogus buvo įdarbinamas, pervežamas, išvežamas, įkalinamas ar kt.
- Priemones, kuriomis buvo paremtas veiksmas. T.y. Prievarta, šantažas, grasinimai, pasinaudojimas žmogaus socialiniu, psichologiniu, fiziniu ar finansiniu pažeidžiamumu arba atlygis, kuris buvo sumokėtas žmogaus „pardavėjui“.
- Tikslą, dėl kurio buvo vykdomas veiksmas. T.y. Išnaudojimas darbui, seksualinių paslaugų teikimui, nusikaltimų vykdymui, organų pašalinimui, surogatinei motinystei ar kt.
Nors visame pasaulyje prekyba žmonėmis yra pripažinta kaip nusikalstama ir nelegali veikla, tačiau tai tebėra viena sparčiausiai augančių organizuoto tarptautinio nusikalstamumo formų. Lietuva kaip ir dauguma Europos Sąjungos šalių į savo nacionalinę teisę yra perkėlusi ES direktyvą dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos. Remiantis ja, jeigu žmogus, siekiant jį išnaudoti, patyrė prievartą – nesvarbu fizinį ar psichologinį smurtą – jis yra laikomas nukentėjusiuoju nuo prekybos žmonėmis. Psichologine prievarta gali būti laikomas šantažas, apgaulė, grasinimai ir pan.
Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už prekybą žmonėmis ar su ja susijusiomis veiklomis yra numatyta šiuose LR Baudžiamojo kodekso straipsniuose:
- BK 147 „Prekyba žmonėmis“
- BK 147(1) Išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms
- BK 147(2) Naudojimasis asmenis priverstiniu darbu ar paslaugomis
- BK 157 Vaiko pirkimas arba pardavimas
Baudžiamajame bei civiliniame kodeksuose taip pat yra numatytos atskiros bausmės už įtraukimą bei naudojimąsi prostitucija, prostitucijos organizavimą ir vaiko išnaudojimą pornografijai.